Žemės ir Mėnulio susidarymas

Žemės ir Mėnulio susidarymas

Ši animacija demonstruoja kaip susiformavo Žemė ir Mėnulis

Geografija

Raktiniai žodžiai

Žemė, Mėnulis, Žemės formavimasis, Mėnulio formavimasis, Saulės sistema, Proto-Žemė, Theia, planeta, proplaneta, Uolos planeta, Antžeminė planeta, Žemės žiedas, astronomija, astrofizika, Geografija, Fizika, fizinis

Susiję elementai

Vaizdai

Pradinės Žemės formavimasis

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Didysis susidūrimas

Mėnulio formavimasis

Atšalimas

Žemė ir Mėnulis šiandien

Animacija

Pasakojimas

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Susiję elementai

Žemės struktūra

Žemė yra sudaryta iš kelių sferinių sluoksnių.

Žemės struktūra (tarpinė)

Žemė yra sudaryta iš kelių sferinių sluoksnių.

Change of seasons (basic)

Due to the Earth´s tilted axis, the angle of the Sun's rays at given latitudes is continuously changing during the year.

Change of seasons (intermediate)

Due to the Earth´s tilted axis, the angle of the Sun's rays at given latitudes continuously changes during the year.

Comets

Comets are spectacular celestial bodies orbiting the Sun.

Continental drift on a geological timescale

The Earth's continents have been in constant motion during the history of the planet.

Continents and oceans

Dry land on the surface of Earth is divided into continents which are separated by oceans.

Earth

The Earth is a rocky planet with a solid crust and oxygen in its atmosphere.

Interesting astronomy facts

This animation presents some interesting facts in the field of astronomy.

Laiko juosta

Pažymėkite istorinius įvykius laiko juostoje

Mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio

Moon landing: 20 July 1969

Neil Armstrong, one of the crew members of Apollo 11 was the first man to set foot on the Moon.

Moon radar experiment (Zoltán Bay, 1946)

In 1946 a Hungarian scientist was the first person to detect radar echoes from the Moon.

Phases of the Moon

During its orbit around the Earth, the visibility of the Moon's illuminated part constantly changes.

Solar eclipse

When the Sun, Earth, and the Moon are arranged in a straight line, the Moon can partially or completely obscure the Sun.

The Dawn mission

Studying Ceres and Vesta will help us learn more about the early history of the Solar System and how rocky planets are formed.

The Earth’s magnetic field

The Earth’s magnetic North and South poles are located near the geographic North and South poles.

The Moon

The Moon is the Earth's only natural satellite

The Sun

The diameter of the Sun is about 109 times that of the Earth. Most of its mass consists of hydrogen.

Tide

The rise and drop of sea levels caused by the gravitational force of the Moon.

Apollo 15 mission (Lunar Rover)

The animation shows the two-seater Lunar Rover used in the Apollo 15 mission

Added to your cart.