Žemės ir Mėnulio susidarymas

Žemės ir Mėnulio susidarymas

Ši animacija demonstruoja kaip susiformavo Žemė ir Mėnulis

Geografija

Raktiniai žodžiai

Žemė, Mėnulis, Žemės formavimasis, Mėnulio formavimasis, Saulės sistema, Proto-Žemė, Theia, planeta, proplaneta, Uolos planeta, Antžeminė planeta, Žemės žiedas, astronomija, astrofizika, Geografija, Fizika, fizinis

Susiję elementai

Vaizdai

Pradinės Žemės formavimasis

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Didysis susidūrimas

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Mėnulio formavimasis

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Atšalimas

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Žemė ir Mėnulis šiandien

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Apibrėžimai:

Planeta: astronominis objektas skriejantis aplink žvaigždę (pavyzdžiui Saulę) ir nesantis pakankamai didelis sukelti termobranduolininę sintezę (todėl planetos nešviečia), tačiau užtektinai masyvus būti suapvalintas savo paties gravitacijos.

Žvaigždė: švytinti plazmos sfera, spindinti dėl įvairių fuzijos reakcijų, kurios vyksta sferos branduolyje.

Saulės sistema: gravitaciškai Saulė dominuoja Saulės sistemą. Ši sistema yra sfera, kurios spindulys siekia beveik 2 šviesmečius. Daugybė mažų planetų skrieja aplink centrą - Saulę.

Pasakojimas

Žemės formavimasis yra susijęs su Saulės sistemos susiformavimu. Dujos, sudariusios Saulės sistemą staiga pradėjo trauktis, to pasekoje daugiau medžiagų susikaupė centre kol temperatūra pastoviai kilo. Saulė susiformavo iš šio kondensuotų molekulių dulkių debesies. Dėl greito sukimosi, likusi debesies dalis išsisklaidė ir nusėdo orbitiniame proplanetiniame diske aplink Saulę. Proplanetiniame diske esančios dulkės elektrostatiškai sulipo ir pasiekusios kilometrinį dydį pradėjo dalintis dėl gravitacijos suformuodamos protoplanetas. Taip susiformavo ir mūsų Žemę prieš 4.6 milijardai metų.

Praėjus 170 milijonams metų po Žemės formavimosi, jauna planeta ,dar žinoma Tėjos vardu, atsimušė į Žemės dar minkštą plutą. Tėja buvo sunaikinta susidūrimo metu, o šios planetos medžiagos susijungė su Žeme. Mūsų planetos masė gerokai padidėjo ir pasiekė dabartinę mums žinomą masę. Šis poveikis sukūrė didelį šiukšlių žiedą aplink Žemę.

Iš šio šiukšlių žiedo susiformavo Mėnulis. Šiam žiedui išsisklaidžius, Mėnulis tapo karštas spindintis dangaus kūnas skriejantis 25000 kilometrų virš Žemės. Tuomet Mėnulis turėjo paviršiuje turėjo ugnikalnius, lavos išsiveržimus ir magnetinį lauką.

Potvynio ir atoslūgio fenomenas vykstantis tarp Žemės ir Mėnulio privedė prie naujų pokyčių. Visų pirma, Mėnulis tapo potvyniškai surakintas su Žeme, o tai reiškė kad Mėnuliui apsisukti aplink savo ašį užtrunka tiek pat laiko, kiek ir apskrieti mūsų planetą. Visų antra, Mėnulis pamažu atsiraukė nuo Žemės, atvėso ir tapo geologiškai neaktyvus.

Šiuo metu, Mėnulis nuo Žemės atitolęs 384-iais tūkstančiais kilometrų. Net ir dabar Mėnulis atitolsta nuo Žemės net 3.8 cm per metus. To pasekoje, Mėnulis užtrunka ilgiau apskrieti aplink mūsų planetą, tačiau dėl potvynių ir atoslūgių, Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį laikas taip pat padidėjęs. Potvynių ir atoslūgių fenomenas taip pat paveikia ir Žemę - mūsų planetos sukimosi laikas mažėja, o tai reiškia kad dienos ilgumas pamažu didėja.

Susiję elementai

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Ar kas nors nežino saulės energiją naudojančių skaičiuotuvų arba vėjo malūnų? Pažvelkime į...

Geotermine energija

Geoterminė energija yra neteršianti aplinkos, saugi ir veiksminga, o dėl šiuolaikinių...

Potvynių kontrolė

Upių potvyniai gali sukelti nemažai aplinkos problemų. Pažiūrėkime, kaip galime apsisaugoti nuo...

Planets in our backyard

The lesson illustrates the size of the planets in the Solar System and the huge distances...

And yet it moves Part 2

The lesson introduces you to the movement of Earth around the Sun.

Mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta...

Vienišiausia vieta Žemėje

Atvirame vandenyne yra tokia vieta, kuri nutolusi 2 688 km nuo artimiausios sausumos.

Žemės struktūra (tarpinė)

Žemė yra sudaryta iš kelių sferinių sluoksnių.

Added to your cart.