Žemės drebėjimas

Žemės drebėjimas

Žemės drebėjimas yra vienas žalingiausių gamtos reiškinių Žemėje.

Geografija

Raktiniai žodžiai

Žemės drebėjimas, Plokštės tektonika, Seismometras, Epicentras, Hipokeskus, Žemės pluta, Tektoninė plokštė, Atspari žemės drebėjimui konstrukcija, Vulkaninė veikla, Banga, cunamis, Fizinė geografija, Geografija

Susiję elementai

Klausimai

  • Kurioje žemės dalyje dažniausiai vyksta žemės drebėjimai?
  • Kokių tektoninių plokščių pakraščiuose vyksta stipriausi žemės drebėjimai?
  • Kas netinka, kalbant apie žemės drebėjimus?
  • Negilių žemės drebėjimų židinio gylis siekia...
  • Kas yra žemės drebėjimo epicentras?
  • Kas yra žemės drebėjimo hipocentras?
  • Kas yra žemės drebėjimo židinio gylis?
  • Žemės drebėjimo metu išsiskirianti energija plinta ...
  • Kuri banga nėra tūrio banga?
  • Kuri banga nėra paviršinė?
  • Kam reikalingas seismografas?
  • Kuris iš šių kriterijų nesvarbus žemės drebėjimams atspariuose pastatuose?
  • Kuri statybinė medžiaga pastatą daro atsparesnį žemės drebėjimui?
  • Ar tiesa, kad tik nedaugelis žemės drebėjimų vyksta tektoninių plokščių pakraščiuose?
  • Ar tiesa, kad nestiprūs žemės drebėjimai vyksta išsiskiriančių plokščių pakraščiuose?
  • Ar tiesa, kad paviršiuje galima nustatyti pagrindinio žemės drebėjimo stiprumą.
  • Ar tiesa, kad prietaisai pirmiausia užfiksuoja pirmines bangas?
  • Ar tiesa, kad tūrio bangos daro didžiausią žalą Žemės paviršiuje?
  • Ar tiesa, kad Richterio skalė pagrįsta prietaisų matavimais?
  • Ar tiesa, kad Mercalli skalė parodo žemės drebėjimų padarytos žalos dydį?

Vaizdai

Žemės drebėjimas plokščių judėjimas

  • Afrikos plokštė
  • Eurazijos plokštė
  • Arabijos plokštė
  • Indostano plokštė
  • Šiaurės Amerikos plokštė
  • Pietų Amerikos plokštė
  • Ramiojo vandenyno plokštė
  • Karibų plokštė
  • Kokosų plokštė
  • Naskos plokštė
  • Antarktidos plokštė
  • Australijos plokštė
  • Filipinų plokštė

Žemės drebėjimas yra trumpas, elastingas žemės plutos judesys. Žemės drebėjimai gali įvykti žemės paviršiuje (egzogeniniai), pvz. dėl nuošliaužų arba endogeniniai - gylesniuose žemės sluoksniuose.

Didžioji dalis žemės drebėjimų vyksta Ramiojo vandenyno baseino pakraščiuose. Kitos seismiškai aktyvios zonos yra Viduržemio jūros pakrantėse ir tarp Indonezijos salyno, o taip pat išilgai vidurio okeaninių kalnagūbrių. Kaip ir ugnikalniai, žemės drebėjimai nėra atsitiktinai pasiskirstę Žemėje.

Dažniausiai pasitaikantys žemės drebėjimai yra tektoniniai žemės drebėjimai, kuriuos sukelia tektoninių plokščių judėjimas; jie atsiranda plokščių pakraščiuose.

Didžiausi žemės drebėjimai per paskutinius 30 metų

  • JAV 7.9 M 1987 m. lapkričio 30 d. N7.8 M 1988 m. kovo 6 d.
  • Kanada, 6,2 M 2015 m. balandžio 24 d.
  • JAV, 6,0 M 2014 m. rugpjūčio 24 d.
  • Meksika, 8 M 1985 m. rugsėjo 19 d.
  • Salvadoras 5,5 M 1986 m. spalio 10 d.
  • Haitis, 7 M 2010 m. sausio 12 d.
  • Ekvadoras 7 M 1987 m. kovo 6 d. 2016 m. balandžio 16 d.
  • Kolumbija, 6,2 M 2015 m. kovo 10 d.
  • Peru, 6,9 M 2015 m. vasario 11 d.
  • Čilė, 6,1 M 2015 m. vasario 11 d.
  • Argentina, 6,7 M 2015 m. vasario 11 d.
  • Čilė, 6,2 M 2007 m. balandžio 21 d.
  • Alžyras, 7,7 M 1980 m. spalio 10 d.
  • Alžyras,6,8 M 2003 m. gegužės 21 d.
  • Naujoji Zelandija, 6,0 M 2015 m. gegužės 4 d.
  • Papua-Naujoji Gvinėja, 7 M 1998 m. liepos 17 d.
  • Turkija, 7,6 M 1999 m. rugpjūčio 17 d.
  • Italija, 6,5 M 1980 m. lapkričio 23 d.
  • Italija, 6,0 M 2002 m. rugsėjo 6 d.
  • Armėnija, 6,8 M 1988 m.gruodžio 7 d.
  • Iranas, 7,3 M 1997 m. gegužės 10 d.
  • Iranas 7,3 M 1981 m. liepos 28 d. 1981 m. birželio 11 d.
  • Afganistanas 6,6 M 1998 m. gegužės 30 d. 6,1 M 2002 m. kovo 25 d.
  • Indija, 7,6 M 2001 m. sausio 26 d.
  • Indija, 7 M 1991 m. spalio 19 d.
  • Nepalas 6,8 M 1988 m. rugpjūčio 20 d. 7,8 M 2015 m. balandžio 25 d.
  • Kinija, 6,9 M 2010 m. balandžio 13 d.
  • Kinija, 6,8 M 1981 m. sausio 24 d.
  • Kinija, 7,9 M 2008 m. gegužės 12 d.
  • Kinija, 7,8 M 1976 m. liepos 27 d.
  • Rusija, 7,5 M 1995 m. gegužės 27 d.
  • Rusija, 7,6 M 2006 m. balandžio 20 d.
  • Japonija, 9 M 2011 m. kovo 11 d.
  • Japonija, 7,1 M 2013 m. spalio 25 d.
  • Japonija, 6,9 M 1995 m. sausio 16 d.
  • Taivanas 7,6 M 1999 m. rugsėjo 20 d. 6,4 M2016 m. vasario 5 d.
  • Filipinai, 7,7 M 1990 m. liepos 16 d.
  • Filipinai, 7,2 M 2013 m. spalio 15 d.
  • Indonezija 9,1 M 2004 m. gruodžio 26 d. 8,6 M 2005 m. kovo 28 d.
  • Indonezija, 7,5 M 2009 m. rugsėjo 30 d.
  • Indonezija, 6,3 M 2006 m. gegužės 26 d.
  • Indonezija, 7,5 M 1992 m. gruodžio 12 d.

Remiantis židinio gyliu, žemės drebėjimai yra suskirstyti į tris tipus: negilūs, vidutinio gilumo ir giliai fokusuojami žemės drebėjimai. Negilių žemės drebėjimų židinio gylis yra mažesnis nei 70 km, vidutinio gilumo žemės drebėjimų židinys siekia 70–300 km gylį, o giliai sufokusuotų žemės drebėjimų židiniai būna giliau nei 300 km.

Žemės drebėjimai, vykstantys ties skirtingomis plokščių ribomis, t.y. vandenyno pakraščiuose, dažniausiai yra negilūs žemės drebėjimai ir silpnesni. Dėl panyrančių plokščių ribų gali kilti žemės drebėjimai, kurių židiniai negiliai, vidutiniškai giliai ar giliai. Čia negilūs ir vidutinio gilumo žemės drebėjimai paprastai būna stipresni, o giliai sukoncentruoti žemės drebėjimai nėra tokie stiprūs.

Stipriausi žemės drebėjimai įvyksta dėl dviejų tektoninių plokščių susidūrimo. Kai po vandenynu prasideda žemės drebėjimas, jis gali sukelti cunamį, tai yra, labai dideles bangas, turinčias didžiulę griaunamąją jėgą.

Paprastai žemės drebėjimą lydi ne viena, o kelios seisminės bangos, einančios viena po kitos. Didžiausia energija išsiskiria per pagrindinį žemės drebėjimą, kurį gali sukelti silpnesni sukrėtimai, priešakiniai smūgiai, kurių pasireiškimo dar negalima tiksliai nustatyti ir numatyti ar įvyks pagrindinis žemės drebėjimas. Pagrindinis seisminis šokas, kaip taisyklė, vyksta po kelių silpnesnių sukrėtimų, kurių intensyvumas pamažu nyksta

Žemės drebėjimo formavimasis

  • epicentras - Taškas ant žemės paviršiaus tiesiai virš žemės drebėjimo židinio.
  • hipocentras - Žemės drebėjimo židinys, t.y. Žemės drebėjimo atsiradimo vieta, kur vyksta nuolatinės deformacijos.
  • židinio gylis - Atstumas tarp hipocentro ir epicentro.
  • sesminė banga

Tektoninių plokščių sąveikos vietose, kai veikiančios įtampos viršija trinties jėgas, įvyksta staigus plokščių postūmis viena kitos atžvilgiu. Įvykus žemės drebėjimui didžiausią žalą padaro jo metu generuotos seisminės bangos, kurios sklinda nuo seisminio šaltinio į visas puses – jos sukelia žemės virpesius.

Žemės drebėjimo pradžios taškas, kuriame vyksta nuolatinės deformacijos, vadinamas fokusu arba hipocentru. Žemės paviršiaus taškas, esantis arčiausiai židinio, yra epicentras. Čia žemės drebėjimas turi didžiausią jėgą ir griaunamąją galią. Atstumas tarp hipocentro ir epicentro yra židinio gylis.

Seisminės bangos

  • Išilginė banga (P-banga) - Tai yra tūrio banga, ji keliauja Žemės gelmėse. Tai išilginė banga; jos greitis yra dvigubai didesnis nei skersinės bangos, todėl pirmiausiai ją ir aptinka seismografai.
  • Skersinė banga (S-banga) - Tai tūrio banga, reiškianti, kad ji sklinda Žemės gelmėse paviršių. Tai yra skersinė banga. Dalelės juda statmenai judėjimo krypčiai (vertikalioje arba horizontalioje plokštumoje). Ji juda pusė išilginės bangos greičio, todėl ją seismografai aptinka vėliau.
  • Liavo banga - Tai yra paviršinė banga, ji keliauja Žemės paviršiumi. Tai išilginių bangų sąveikos su horizontaliomis skersinėmis bangomis rezultatas. Dalelės juda horizontalioje plokštumoje, statmenai judėjimo krypčiai. Dalelių judėjimo amplitudė yra daug didesnė nei tūrio bangų atveju, tačiau greitai mažėja mažėjant gyliui. Jos juda didesniu greičiu nei kitos rūšies paviršiaus bangos.
  • Rayleight'o banga - Tai yra paviršinė banga, ji juda palei Žemės paviršių. Tai išilginių bangų trukdžių su vertikaliomis skersinėmis bangomis rezultatas. Dalelės juda ta pačia kryptimi kaip ir judėjimo kryptis plokštumoje, statmenoje paviršiui. Dalelių judesio amplitudė yra daug didesnė nei tūrio bangų atveju, tačiau greitai kinta mažėjant gyliui. Iš paviršiaus bangų šio tipo bangos juda mažiausiu greičiu.
  • apimties bangos
  • paviršinės bangos

Židinyje (arba hipocentre) išsiskirianti energija plinta bangų pavidalu. Šios bangos sklinda Žemės gelmėse į visas puses. Jos vadinamos seisminėmis bangomis. Seisminės bangos yra dviejų tipų: išilginės ir skersinės. Jų vardai kildinami iš dalelių judėjimo krypties.

Seisminės bangos yra dviejų tipų: išilginės ir skersinės. Jų vardai kildinami iš dalelių judėjimo krypties. Išilginės bangos – sukelia dalelių virpėjimą išilgai bangų sklidimo krypties. Šių bangų sklidimo greitis pats didžiausias ir jos sklinda bet kokioje aplinkoje (kietoje, skystoje, dujinėje) Skersinės bangos – virpina daleles statmenai išilginėms bangoms. Sklinda tik kietoje aplinkoje.

Išilginių bangų greitis yra didesnis, todėl jos yra pirmosios bangos, kurias aptinka instrumentai. Štai kodėl jie vadinami P bangomis, tai yra pirminėmis bangomis, o skersinės bangos vadinamos S bangomis, tai yra, antrinėmis bangomis.

Bangos, keliaujančios palei Žemės paviršių, vadinamos paviršinėmis bangomis. Jos atsiranda dėl P bangų įsikišimo į S bangas. P bangų įsikišimas į vertikalias S bangas sukuria Raileigh bangas, o P bangų įsikišimas į horizontalias S bangas sukelia Liavo bangas. Jos buvo pavadintos fizikų, kurie jas pirmiausia apibūdino, vardais. Paviršinės bangos juda mažesniu greičiu tačiau jų amplitudė yra didesnė; jos padaro didžiausią žalą.

Žemės drebėjimo matmenys

  • seismografas
  • svertinis rašiklis
  • seismograma - Seismografo sukurtas grafinis įrašas, atspindintis žemės judėjimą tam tikrą laiką.
  • spyruoklinė pakaba

Kasdien Žemėje įvyksta keli tūkstančiai žemės drebėjimų. Daugelis jų yra tokie silpni, kad juos galima aptikti tik su prietaisais. Šie prietaisai, vadinami seismografais, matuoja ir registruoja žemės judėjimą, kurį sukelia seisminės bangos žemės drebėjimo metu.

Seismografą sudaro prie žemės pritvirtintas pagrindas, ant cilindro, pritvirtinto prie pagrindo, besisukantis popieriaus ritinys ir svertinis rašiklis, pritvirtintas prie rėmo su spyruokle. Žemės drebėjimo metu cilindras juda kartu su žeme, o svertinis rašiklis lieka savo inercijos vietoje ir užrašo žemės judesį ant cilindro besisukančio popieriaus. Kiekvienoje seisminėje stotyje yra bent trys seismografai, fiksuojantys virpesius. Du iš jų fiksuoja horizontalius judesius nukreiptus šiaurės – pietų, rytų – vakarų kryptimi, otrečias fiksuoja vertikalius judesius.

Norėdami apskaičiuoti atstumą iki žemės drebėjimo epicentro, seismologai išmatuoja laiko tarpą nuo P-bangų atvykimo iki S-bangų. Žinodami atstumą, jie brėžia apskritimą aplink seisminį centrą. Norint tiksliai nustatyti epicentrą, lyginami trijų seisminių stočių duomenys, nes trijų apskritimų susikirtimas patikimai nustato epicentro vietą.

Modifikuota Mercalli skalė (MM) klasifikuoja žemės drebėjimus pagal jų intensyvumą. Ši dvylikos laipsnių skalė parodo žemės drebėjimo padarinius tam tikroje vietoje. Tai nėra pagrįsta prietaisų matavimais, tai pagrindžia stebimu poveikiu. Šios skalės pranašumas yra tas, kad ji leidžia klasifikuoti net prieš šimtmečius įvykusį žemės drebėjimą. Tačiau nėra jokio tiesioginio ryšio tarp žemės drebėjimo intensyvumo ir jo daromos žalos. Pažeidimo mastas priklauso nuo uolienų rūšies, gyventojų tankumo ir statybų būdo.

Richterio skalė pagrįsta prietaisų matavimais. Tai rodo žemės drebėjimo metu išsiskyrusios energijos kiekį, t.y. dydį, išmatuotą seismometrais. Kiekvienas vienetas pagal Richterio skalę padidėja 32 kartus. Stiprumas nepriklauso nuo žemės drebėjimo padarinių paviršiui.

Žemės drebėjimui atspari konstrukcija

  • žemės drebėjimui atsparus pastatas - - paprastas grindų planas - žemas svorio centras - maži langai
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas - - sudėtingas grindų planas - aukštas svorio centras - dideli langai
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas - - tvirtos gelžbetoninės plokštės kryžminis karkaso sutvirtinimas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas - - plokštė su sijomis - nėra breketų
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas
  • lengvos konstrukcijos pastatas - Lengvo karkaso pastatai yra pagaminti iš lanksčių medžiagų (pvz. plieno, medžio), todėl juos galima lankstyti.
  • masyvių sienų pastatas - Mūriniai pastatai (pvz. plytiniai, betoniniai) yra pagaminti iš standžių ir mažiau lanksčių medžiagų, todėl jie įtrūksta ar lūžta, jei juos paveikia didesnė jėga.
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas
  • seisminės izoliacijos struktūra - Norint apsaugoti pastatus nuo seisminių bangų poveikio, naudojamos izoliacijos sistemos. Šios sistemos susideda iš konstrukcinių elementų, pagamintų iš plieno ir gumos.
  • pastatas, be seisminės izoliacijos - Žemės paviršiaus virpesiai tiesiogiai perduodami konstrukcijai gali jai pakenkti.
  • atsvara amortizacijai - Aukšų pastatų viršutinėje pakopoje yra atsvara, veikianti pagal švytuoklės principą. Jei viršutinę pastato dalį pakreipia žemės drebėjimas, tada atsvara dėl inercijos pradeda jį traukti priešinga kryptimi.

Nors šiandien mes turime išsamių žinių apie seisminius regionus ir žemės drebėjimų pobūdį, vis dar neįmanoma numatyti tikslaus žemės drebėjimo laiko ar jo intensyvumo konkrečioje vietoje. Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo žemės drebėjimų seisminėse vietose yra pastatyti žemės drebėjimams atsparius pastatus. Pastato architektūrinis projektas, jo sutvirtinimas, naudojamos statybinės medžiagos ir seisminės izoliacijos bei slopinančios konstrukcijos yra svarbios seisminiam atsparumui.

Žemės drebėjimui atsparūs pastatai turi paprastą planą, žemesnį svorio centrą ir mažus langus. Svarbus yra ir grindų erdvinis tvirtumas bei atskiri armatūros elementai. Kalbant apie statybines medžiagas, lengviausiai atsparūs žemės drebėjimui pastatai, kurių konstrukcija lengva (metalinė-medinė), turintys plieninius ir medinius rėmus, nes jų lanksti, elastinga medžiaga gali pakeisti formą. Tarp pamatų ir pastato esanti seisminė slopinimo sistema, taip pat slopinančios priešsvarų vibracijos, suteikia seisminį atsparumą aukštiems pastatams.

Animacija

  • Afrikos plokštė
  • Eurazijos plokštė
  • Arabijos plokštė
  • Indostano plokštė
  • Šiaurės Amerikos plokštė
  • Pietų Amerikos plokštė
  • Ramiojo vandenyno plokštė
  • Karibų plokštė
  • Kokosų plokštė
  • Naskos plokštė
  • Antarktidos plokštė
  • Australijos plokštė
  • Filipinų plokštė
  • epicentras - Taškas ant žemės paviršiaus tiesiai virš žemės drebėjimo židinio.
  • hipocentras - Žemės drebėjimo židinys, t.y. Žemės drebėjimo atsiradimo vieta, kur vyksta nuolatinės deformacijos.
  • židinio gylis - Atstumas tarp hipocentro ir epicentro.
  • sesminė banga
  • Išilginė banga (P-banga) - Tai yra tūrio banga, ji keliauja Žemės gelmėse. Tai išilginė banga; jos greitis yra dvigubai didesnis nei skersinės bangos, todėl pirmiausiai ją ir aptinka seismografai.
  • Skersinė banga (S-banga) - Tai tūrio banga, reiškianti, kad ji sklinda Žemės gelmėse paviršių. Tai yra skersinė banga. Dalelės juda statmenai judėjimo krypčiai (vertikalioje arba horizontalioje plokštumoje). Ji juda pusė išilginės bangos greičio, todėl ją seismografai aptinka vėliau.
  • Liavo banga - Tai yra paviršinė banga, ji keliauja Žemės paviršiumi. Tai išilginių bangų sąveikos su horizontaliomis skersinėmis bangomis rezultatas. Dalelės juda horizontalioje plokštumoje, statmenai judėjimo krypčiai. Dalelių judėjimo amplitudė yra daug didesnė nei tūrio bangų atveju, tačiau greitai mažėja mažėjant gyliui. Jos juda didesniu greičiu nei kitos rūšies paviršiaus bangos.
  • Rayleight'o banga - Tai yra paviršinė banga, ji juda palei Žemės paviršių. Tai išilginių bangų trukdžių su vertikaliomis skersinėmis bangomis rezultatas. Dalelės juda ta pačia kryptimi kaip ir judėjimo kryptis plokštumoje, statmenoje paviršiui. Dalelių judesio amplitudė yra daug didesnė nei tūrio bangų atveju, tačiau greitai kinta mažėjant gyliui. Iš paviršiaus bangų šio tipo bangos juda mažiausiu greičiu.
  • apimties bangos
  • paviršinės bangos
  • seismografas
  • svertinis rašiklis
  • seismograma - Seismografo sukurtas grafinis įrašas, atspindintis žemės judėjimą tam tikrą laiką.
  • spyruoklinė pakaba
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas - - paprastas grindų planas - žemas svorio centras - maži langai
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas - - sudėtingas grindų planas - aukštas svorio centras - dideli langai
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas - - tvirtos gelžbetoninės plokštės kryžminis karkaso sutvirtinimas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas - - plokštė su sijomis - nėra breketų
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas
  • lengvos konstrukcijos pastatas - Lengvo karkaso pastatai yra pagaminti iš lanksčių medžiagų (pvz. plieno, medžio), todėl juos galima lankstyti.
  • masyvių sienų pastatas - Mūriniai pastatai (pvz. plytiniai, betoniniai) yra pagaminti iš standžių ir mažiau lanksčių medžiagų, todėl jie įtrūksta ar lūžta, jei juos paveikia didesnė jėga.
  • žemės drebėjimui atsparus pastatas
  • žemės drebėjimui neatsparus pastatas
  • seisminės izoliacijos struktūra - Norint apsaugoti pastatus nuo seisminių bangų poveikio, naudojamos izoliacijos sistemos. Šios sistemos susideda iš konstrukcinių elementų, pagamintų iš plieno ir gumos.
  • pastatas, be seisminės izoliacijos - Žemės paviršiaus virpesiai tiesiogiai perduodami konstrukcijai gali jai pakenkti.
  • atsvara amortizacijai - Aukšų pastatų viršutinėje pakopoje yra atsvara, veikianti pagal švytuoklės principą. Jei viršutinę pastato dalį pakreipia žemės drebėjimas, tada atsvara dėl inercijos pradeda jį traukti priešinga kryptimi.
  • architektūrinis sprendimas
  • pastatų sutvirtinimas
  • statybinės medžiagos
  • slopinimo ir izoliacijos konstrukcijos

Pasakojimas

Žemės drebėjimas yra trumpalaikis plastiškas žemės plutos judėjimas. Dažniausi yra tektoninės kilmės žemės drebėjimai, jie yra susiję su poslinkiais ties litosferos plokščių ribomis. Galingiausi ir griaunamieji žemės drebėjimai įvyksta tektoninių plokščių susidūrimo vietose.

Tektoniniai žemės drebėjimai įvyksta tada, kai susidūrus tektoninėms plokštėms susikaupia įtampa, kuri viršija plokščių atsparumą ir jų gebėjimą deformuotis. Įtampa staiga išleidžiama (lygiai taip pat, kai per daug sulenkta lazda lūžta), tada ji išplinta į visas puses bangų pavidalu.

Žemės drebėjimo pradžios taškas, kuriame vyksta nuolatinės deformacijos, vadinamas fokusu arba hipocentru. Žemės paviršiaus taškas, esantis arčiausiai židinio, yra epicentras. Čia žemės drebėjimas turi didžiausią jėgą ir griaunamąją galią. Atstumas tarp hipocentro ir epicentro yra židinio židinio gylis.

Židinyje (arba hipocentre) išsiskirianti energija plinta bangų pavidalu. Šios bangos keliauja per Žemės vidų ir pasklinda į visas puses. Jie vadinamos tūrio bangomis.

Išilginių bangų greitis yra didesnis, todėl jos yra pirmosios bangos, kurias aptinka prietaisai. Štai kodėl jos vadinami P bangomis, tai yra, pirminėmis bangomis; o skersinės bangos vadinamos S bangomis, tai yra antrinėmis bangomis.

Bangos, keliaujančios palei Žemės paviršių, vadinamos paviršiaus bangomis. Jos atsiranda dėl P bangų įsikišimo į S bangas. Paviršinės bangos juda mažesniu greičiu nei tūrio bangos, tačiau jų amplitudė yra didesnė; jos daro didžiausią žalą.

Kasdien Žemėje įvyksta keli tūkstančiai žemės drebėjimų. Daugelis jų yra tokie silpni, kad juos galima aptikti tik prietaisais. Šie prietaisai, vadinami seismografais, matuoja ir registruoja žemės judėjimą, kurį sukelia seisminės bangos žemės drebėjimo metu.

Seismografą sudaro prie žemės pritvirtintas pagrindas, ant cilindro, pritvirtinto prie pagrindo, besisukantis popieriaus ritinys ir svertinis rašiklis, pritvirtintas prie rėmo su spyruokle.

Modifikuota Mercalli skalė (MM) klasifikuoja žemės drebėjimus pagal jų intensyvumą. Ši dvylikos laipsnių skalė parodo žemės drebėjimo padarinius tam tikroje vietoje.

Richterio skalė pagrįsta prietaisų matavimais. Tai rodo žemės drebėjimo metu išsiskyrusios energijos kiekį, t.y. dydį, išmatuotą seismometrais. Kiekvienas vienetas pagal Richterio skalę padidėja 32 kartus.

Nors šiandien mes turime išsamių žinių apie seisminius regionus ir žemės drebėjimų pobūdį, vis dar neįmanoma numatyti tikslaus žemės drebėjimo laiko ar jo intensyvumo konkrečioje vietoje. Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo žemės drebėjimų seisminėse vietose yra pastatyti žemės drebėjimams atsparius pastatus. Pastato architektūrinis projektas, jo sutvirtinimas, naudojamos statybinės medžiagos ir seisminės izoliacijos bei slopinančios konstrukcijos yra svarbios seisminiam atsparumui.

Susiję elementai

Tectonic plates

Tectonic plates can move in relation to each other.

Tsunami

Tsunami waves are very high waves of immense destructive power.

Ugnikalnių išsiveržimai

Ši animacija paaiškina skirtingus ugnikalnių išsiveržimo tipus.

Žemės struktūra (tarpinė)

Žemė yra sudaryta iš kelių sferinių sluoksnių.

Characteristics of sound waves

This animation explains the most important characteristics of waves through sound waves.

Deep-sea hydrothermal vents

A hydrothermal vent is a fissure in the planet's surface through which geothermally heated water erupts.

Folding (intermediate)

Lateral compressive forces cause rocks to form folds. This is how fold mountains are formed.

Formation of stratovolcanoes

Stratovolcanoes consist of layers of volcanic ash, debris and lava.

Geizeris

Geizeris tai periodiškai trykštanti karšta versmė, kuri išmeta į orą vandens bei garų stulpą.

Karštieji taškai

Tai žemės plutos sritys, kuriose magma dažnai kyla į paviršių taip parodydama ugnikalnių aktyvumą.

Seafloor map

The boundaries of tectonic plates can be seen on the seafloor.

The Doppler effect

It is a well-known phenomenon that the sound of an approaching sound source is higher than that of a receding one.

Topography of the Earth

The animation presents the largest mountains, plains, rivers, lakes and deserts of the Earth.

Tornadoes

Short-lived but extremely powerful tornadoes can cause a great deal of damage.

Types of waves

Waves play an extremely important role in many areas of our lives.

Continental drift on a geological timescale

The Earth's continents have been in constant motion during the history of the planet.

Earth

The Earth is a rocky planet with a solid crust and oxygen in its atmosphere.

Faulting (intermediate)

Vertical forces can break up layers of rock into fault blocks, which then move vertically along the fracture planes.

Folding (advanced)

Lateral compressive forces cause rocks to form folds. This is how fold mountains are formed.

Added to your cart.